Užgavėnės – žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą siekiant prisišaukti pavasarį bei žyminti paskutinę žiemos mėnesio dieną. Šventė žavi liaudiško humoro grožiu ir kūrybingumu. Pagrindiniai šventės simboliai – persirengėliai, kaukės, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas.

Blynai – miltiniai blynai,

Miltiniai blynai su uogiene!

Kovo 1 dieną nuo pačio ryto lopšelio–darželio erdvėse šurmuliavo persirengėliais: diedas grojo akordeonu, čigonaitės ir raganaitė linksmino atvykusius tėvelius ir vaikučius, o jeigu ką kam ir skaudėtų, daktaras tik šast ir čia. Nuo ankstyvo ryto vaikai su mokytojomis grupėse maišė ir kepė blynus. Mmm… tikras skanumėlis, o dar močiutės ar mamytės uogienė… Užgavėnės – pati džiugiausia diena, kai vaikai, persirengę įvairiais personažais, užsidėję pačių gamintas kaukes, išgužėjo į kiemą atsisveikinti su šaltu oru ir vyti žiemą iš kiemo. Lašininis ir Kanapinis ragino susirinkusiuosius linksmintis, šokti, dainuoti, pokštauti, žaisti įvairius žaidimus.

Lašininio ir Kanapinio paraginti vaikai sukėlė tikrą žiemos pūgą. Šventės metu neapsieita ir be  varžytuvių – virvės traukimo. Vaikų padedami Lašininis su Kanapiniu rungėsi tarpusavyje. Kiek mažiesiems buvo smagumėlio… Jie norėjo padėti ir Lašininiui, ir Kanapiniui. Užgavėnių persirengėliai rungėsi tol, kol Kanapinis tapo nugalėtoju. O šventės pabaigoje sudeginome Morę, kuri simbolizuoja pavasario šaukimą.

Šventę organizavo ir vedė ikimokyklinio ugdymo mokytojos Irma Zmitrevičienė, Lolita Juodienė ir meninio ugdymo mokytoja Džiuljeta Julija Ginevičienė.