Seniai seniai, kai miškuose knibždėjo laumės ir miškiniai, žmonės naktimis bijodavo eiti į mišką. Visi žinojo: jei sutiksi laumę – namo nebesugrįši.

Bet vasarą, kai naktys pačios trumpiausios, žmonės sveikina dieną, kad ji nugalėjo naktį. Tai Joninių naktis !

Kažkur ramiai ir tyliai, tyliai
Paparčio žiedas žydi.
Naktį trumpiausią svajokim, vainikus pinkim,
Šokim ir dainuokim!

 

Birželio 23 dieną lopšelio-darželio ,,Uosiukas“ kieme šurmuliavo Jonai, laumės, mergelės lietuvaitės ir visi, visi – vaikučiai, mokytojos, bei visas kolektyvas. Buvo švenčiamos Joninės (Rasos). Jonai pasipuošę šiaudinėmis skrybėlėmis buvo pagerbti ąžuolo vainiku ir medalionu. Mergaitės ir merginos su įvairiaspalviais gėlių vainikėliais, kas pačios pynė, kam mamytės, močiutės nupynė.

Jonukai dūdelėmis padūdavo  l.l.d. ,,Padūduok, Jonai“. Visi drauge padainavome ir pašokome šokį ,,Senas Jonas turi ūkį“. Mokytojos papasakojo Joninių tradicijas ir papročius.

 

–  Į mišką išėjo Jonas. Ėjo kelią pasišviesdamas žibintu, dairėsi į šalis, bet aplinkui buvo ramu. Jis jau suko atgalios, tik staiga žibintas užgeso. Joną apgaubė tamsa, žiūri – papartyne žiburėlis švyti. Prislinko Jonas artyn ir mato – laumė kažko ieško ir verkia, savo deimantines ašarėles po papartyną barsto.

– Mes surinkome laumės ašarėles ir jums atnešėme, tokia rasa nušluosčius veidą, jis tampa ypač skaistus.

Deginome laužus, šokome linksmapolkę, plukdėme vainikėlius ir ieškojome paparčio žiedo. Ar radome? O taip!

Šiai šventei buvo užsakytas gražus oras ir gera nuotaika.

Šventę organizavo ir vedė ikimokyklinio ugdymo mokytojos Irma Zmitrevičienė, Aušra Gedminienė ir meninio ugdymo mokytoja Džiuljeta Julija Ginevičienė.

L/D „Uosiukas“ info